Pradžia
Įdomybių aruodas
Mokymosi medžiaga
Fizikos bandymai
Žymiausi fizikai
Interaktyvioji galerija
Nuorodos
Testai
Gyvenimiški klausimai

Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai

Pradžia arrow Įdomybių aruodas arrow Įdomioji fizika, II dalis arrow Šiluminiai reiškiniai - 2 arrow Kaip ugnis gesinama ugnimi?
Kaip ugnis gesinama ugnimi?

Esate, turbūt, girdėję, kad geriausias, o kartais ir vienintelis būdas kovoti su miško arba stepės gaisru – padegti mišką ar stepę iš priešingos pusės. Naujoji liepsna eina priešais siuntančią ugnies jūrą ir, naikindama degamąją medžiagą, atima ugniai maistą; susitikusios, abi ugnies sienos tuojau gęsta, tartum surydamos viena antrą.

Aprašymą, kaip tas ugnies gesinimo būdas panaudojamas Amerikos stepių gaisrų atveju, daugelis jūsų, žinoma, esate skaitę Kuperio romane „Prerija“. Ar galima užmiršti tą dramatišką momentą, kai senis traperis išgelbėjo nuo mirties ugnyje keleivius, gaisro užtiktus stepėje? Štai ta vieta iš „Prerijos“.

Senio išvaizda staiga pasidarė ryžtinga.

– Atėjo laikas veikti, – tarė jis.

– Jūs per vėlai susigriebėte, niekingas seni! – sušuko Midltonas. – Ugnis yra per ketvirtį mylios nuo mūsų, ir vėjas neša ją į mus baisiu greičiu!

– Štai kaip! Ugnis! Nelabai aš jos bijau. Na, vyručiai, gana! Imkimės darbo ir nuraukime tą išdžiūvusią žolę.

Labai trumpu laiku buvo nuvalyta vieta apie dvidešimt pėdų skersmens. Traperis nuvedė moteris į vieną šio nedidelio ploto kraštą, liepęs joms antklodėmis apdengti savo drabužius, galinčius greit užsidegti. Ėmęsis šių atsargumo priemonių, senis priėjo prie priešingo krašto, kur stichija supo keleivius aukštu pavojingu žiedu, ir uždegė saujelę pačios sausosios žolės, padėjęs ją ant šautuvo skeltuvo. Lengvai užsideganti medžiaga iš karto suliepsnojo. Tada senis metė liepsnojančią žolę į aukštus brūzgynus ir, pasitraukęs į skritulio centrą, ėmė kantriai laukti savo darbo rezultatų.

Image
88 pav. Stepės gaisro gesinimas ugnimi

Naikinanti stichija godžiai puolė naują maistą, ir vienu akimirksniu liepsna ėmė laižyti žolę.

– Na, – tarė senis, – dabar pamatysite, kaip ugnis sunaikins ugnį.

– Bet ar tai nepavojinga? – sušuko nustebęs Midltonas. – Ar nepriartinate prie mūsų priešo, užuot jį atitolinę?

Ugnis, vis didėdama, ėmė plisti į tris puses, dėl maisto trūkumo nykdama ketvirtoje. Ugnis, bedidėdama ir vis labiau siautėdama, valė ties savim visą plotą, palikdama juodą rūkstančią dirvą daug plikesnę, negu būtų buvus toje vietoje, nupjovus ją dalgiu. Pabėgėlių padėtis būtų tapusi dar pavojingesnė, jei nuvalyta jų vieta nebūtų didėjusi tuo metu, kai liepsna supo ją iš kitų pusių. Po kelių minučių liepsna ėmė visomis kryptimis trauktis, palikdama žmones apsuptus dūmų debesies, bet išsigelbėjusius nuo ugnies, kuri pasiutusiais šuoliais veržėsi pirmyn.

Žiūrovai stebėjo paprastą traperio pavartotą būdą su tokiu nustebimu, kokiu, kaip pasakojama, Ferdinando dvariškiai žiūrėjo į Kolumbą, kai šis pastatė kiaušinį.

Šis stepių ir miškų gaisrų gesinimo būdas betgi nėra toks paprastas, kaip atrodo pirmu pamatymu. Gaisro gesinimui naudoti priešingą ugnį gali tik labai prityręs žmogus, – kitaip nelaimė gali dar padidėti.

Jūs suprasite, kiek čia reikia įgudimo, jei save paklausite: kodėl traperio uždegta ugnis slinko prieš gaisrą, o ne atvirkščia kryptimi? Juk vėjas pūtė nuo gaisro pusės ir varė ugnį į keleivius! Atrodytų, kad traperio sukeltas gaisras turėtų slinkti ne priešais ugnies jūrą, o stepe atgal. Jei taip būtų atsitikę, keleiviai butų buvę ugnies žiedo apsupti ir neišvengiamai būtų žuvę.

Kur čia visa traperio paslaptis?

Paprasto fizikos dėsnio žinojimas. Nors vėjas pūtė nuo degančios stepės keleivių kryptimi, – bet priešakyje, netoli ugnies turėjo susidaryti priešinga oro srovė, priešpriešiais liepsną. Iš tikrųjų: oras, įkaitęs viršum ugnies jūros, darosi lengvesnis ir yra išstumiamas į viršų iš visų stepės pusių plaukiančio gryno oro, kuris liepsnos dar nebuvo paliestas. Todėl arti ugnies ribų susidaro oro traukimas priešais liepsnos kryptį. Uždegti priešais einančią ugnį reikia tuo momentu, kai gaisras priartėja tiek, jog yra juntamas oro traukimas. Štai kodėl traperis neskubėjo imtis darbo prieš reikiamą momentą, o ramiai jo laukė. Jei jis būtų padegęs žolę truputį anksčiau, kol priešingasis traukimas dar nebuvo nusistojęs, – ugnis būtų išplitusi atvirkščia kryptimi, o žmonės būtų atsidūrę beviltiškoje padėtyje. Bet ir pavėlavimas galėjo būti nemažiau lemtingas: ugnis būtų priėjusi per arti.

 

 
< Ankstesnis   Kitas >