Pradžia
Įdomybių aruodas
Mokymosi medžiaga
Fizikos bandymai
Žymiausi fizikai
Interaktyvioji galerija
Nuorodos
Testai
Gyvenimiški klausimai

Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai

Pradžia arrow Įdomybių aruodas arrow Įdomioji astronomija arrow Žemė, jos forma ir judėjimas arrow Dienos ilgumas
Dienos ilgumas

Kiekvienos vietos tikrasis dienos ilgumas bet kuria metų data gali būti apskaičiuotas pagal astronominio metraščio lenteles. Mūsų skaitytojo kasdieniniams tikslams vargu prireiks tokio tikslumo; jeigu jis pasitenkins palyginti apytikriais skaičiavimais, tai šiam tikslui gerai patarnaus pridedamas brėžinys (8 pav.). Išilgai kairinį kraštą parodytas dienos ilgumas valandomis. Kitame krašte pažymėtas kampinis Saulės atstumas nuo dangaus pusiaujo (t. y. to didžiojo dangaus sferos apskritimo, kurio plokštuma sutampa su Žemės pusiaujo plokštuma).

Tas laipsniais matuojamas atstumas vadinasi Saulės „nuolanka“ (deklinacija). Pagaliau, įžambinės linijos atitinka įvairias stebėjimo vietų platumas.

Norint pasinaudoti brėžiniu, reikia žinoti, kokio dydžio yra kampinis Saulės atstumas (deklinacija) nuo pusiaujo į vieną ar į kitą pusę įvairiomis metų dienomis. Atitinkami duomenys parodyti žemiau esančioje lentelėje.

Image
8 pav. Brėžinys grafiškam dienos ilgumui apibrėžti (Paaiškinimai tekste)

Parodysime pavyzdžiais, kaip naudotis šiuo brėžiniu.

1. Rasti dienos ilgumą balandžio vidury Leningrade (t. y. 60° platumoje).

Lentelėje randame Saulės „nuolanką“ balandžio viduryje, t. y. tomis dienomis kampinis jos atstumas nuo dangaus pusiaujo + 10°. Apatiniame brėžinio krašte surandame skaičių 10° ir vedame nuo jo tiesią liniją stačiu kampu prie apatinio krašto, kol ji perkirs įžambinę liniją, atitinkančią 60-ją lygiagretę. Kairiajame krašte perkirtimo taškas atitinka skaičių 14⅓, t. y. ieškomas dienos ilgumas apytikriai lygus 14 val. 20 min. Sakome „apytikriai“ todėl, kad brėžinys nerodo taip vadinamos „atmosferinės refrakcijos“ poveikio (žr. 17 pav.).

Saulės deklinacija

Kuriomis metų dienomis

kovo 21 ir rugsėjo 23

+ 5°

balandžio 4 ir rugsėjo 10

+10°

balandžio 16 ir rugpjūčio 28

+15°

gegužės 1 ir rugpjūčio 12

+20°

gegužės 21 ir liepos 24

+23½°

birželio 22

– 5°

spalio 6 ir kovo 8

–10°

spalio 20 ir vasario 23

–15°

lapkričio 3 ir vasario 8

–20°

lapkričio 22 ir sausio 21

–23½°

gruodžio 22

(Pliuso ženklas rodo šiaurinį dangaus pusrutulį, minuso – pietinį).

2) Rasti dienos ilgumą lapkričio 10 d. Astrachanėje (46° platumoje).

Lapkričio 10 d. Saulės deklinacija yra –17° (Saulė yra pietiniame dangaus pusrutulyje). Elgdamiesi, kaip ir pirma, randame 14,5 val. Bet kadangi šį kartą deklinacija turi minuso ženklą, tai gautas skaičius reiškia ne dienos, bet nakties ilgumą. Taigi, ieškomas dienos ilgumas yra

24 – 14,5 = 9,5 val.

Mes galime taip pat apskaičiuoti ir saulėtekio momentą. Padaliję pusiau 9,5 gauname 4 val. 45 min. Žinodami iš 7 pav., kad lapkričio 10 d. tikruoju vidurdieniu laikrodis rodo 11 val. 43 min., susekame saulėtekio momentą: 11 val. 43 min. – 4 val. 45 min. = 6 val. 58 min. Tą dieną saulėlydis bus 11 val. 43 min. + 4 val. 45 min. = 16 val. 28 min., t. y. 4 val. 28 min. vakaro.

Jūs matote, kad abu brėžiniai (7 ir 8 pav.), kaip reikiant panaudoti, gali atstoti atitinkamas astronominio metraščio lenteles.

Naudodamiesi čia išdėstytu būdu, jūs galite sudaryti visiems metams saulėtekio ir saulėlydžio, o taip pat dienos ilgumo grafiką jūsų gyvenamosios vietos platumai. Tokio grafiko pavyzdį 50 lygiagretei matote 9 paveikslėlyje (jis sudarytas pagal vietinį, o ne pagal dekretinį laiką). Atidžiai išnagrinėję jį, suprasite, kaip reikia brėžti tokius grafikus. O išbrėžę tokį grafiką tai platumai, kur jūs gyvenate, galėsite, žvilgterėję į jį, tuojau pasakyti, kurią apytikriai valandą Saulė patekės arba nusileis tą arba kitą metų dieną.

 

 
< Ankstesnis   Kitas >