Pradžia
Įdomybių aruodas
Mokymosi medžiaga
Fizikos bandymai
Žymiausi fizikai
Interaktyvioji galerija
Nuorodos
Testai
Gyvenimiški klausimai

Hey.lt - Interneto reitingai, lankomumo statistika, lankytojų skaitliukai

Pradžia arrow Įdomybių aruodas arrow Mokslo naujienos visiems arrow Mokslas visiems arrow Mašinos? Negali būti
Mašinos? Negali būti
001 A.Kratulis - Mašinos - negali būti (1964) v1 A. KRATULIS MAŠINOS? -NEGALI BŪTI VALSTYBINĖ POLITINĖS IR MOKSLINĖS LITERATŪROS LEIDYKLA VILNIUS — 1964 TURINYS Pašiepti lobiai 3 Atradimas, atvėręs naują erą 4 „Povandeniniai rifai“ 5 Pirmieji triumfo žingsniai .... 5 Kas sujungė matematiką su lingvistika 6 Ne visi žiedai žiedai . Kaip juos atskirti? 6 Gramatika, vienoda visoms kalboms 7 Kiek kalbų mašina gali išmokti .. .. - 7 Vargas plepiams 8 O kokie reikalai mūsų respublikoje? 9 Su mašina galima kalbėtis? 9 Taip bus! 10 Su kiekviena tauta— gimtąja kalba 10 O kaip susišnekėsime su mariečiais? 10 Šią kalbą kuria semiotikai 11 O kaipgi yra iš tikrųjų? . 11 Visų kalbų kalba 12 Automatas — mokytojas 13 . . .Ir egzaminatorius 13 Užsienio kalbą—per mėnesi 14 O gramatika, kaip mažai tu reikalinga! 14 PASLĖPTI LOBIAI Tokie dalykai ne naujiena. Didelė grupė mokslininkų ilgą laiką kūrė preparatą. Kai didžiulis darbas buvo užbaigtas, paaiškėjo, kad šis preparatas jau seniai sukurtas kitoje šalyje... Darbininkas, žinomas racionalizatorius, ištisus metus laisvalaikiu konstravo prietaisą, kuris. . . jau seniai naudojamas kaimyninėje gamykloje. Chirurgas padarė viską, ką galėjo. Jo sąžinė rami. Tačiau . . . operuotas žmogus mirė. Ir štai; po kelių dienų, vartydamas medicininį žurnalą, jis pamatė, kad dar viena galimybė liko neišnaudota. . . Deja, jis jos nežinojo. Kartais tokie „nežinojimai" kainuoja pasakiškas sumas. 1950 metais amerikiečių mokslininkai pradėjo nagrinėti relinių schemų problemas. Šį darbą dirbo net keli universitetai. Uždavinys, atrodęs toks paprastas, niekaip nesidavė išsprendžiamas. Po penkerių įtempto darbo metų vienas iš bendradarbių, besirausdamas bibliotekoje, rusiškame žurnale pamatė formules, kurios iš karto jį apstulbino. Taip, tai ir yra tie skaičiavimai, kurie daromi štai jau penkeri metai! . . Vieno straipsnio nežinojimas amerikiečių mokslininkams atsiėjo daugelį kruopštaus ir bereikalingo darbo metų ir apie 200 tūkstančių dolerių! . . Tokių atvejų, kai ieškomas jau atrastas dalykas, pasaulyje pasitaiko dažnai. Tai kol kas visai natūralu, nes, sudėję į krūvą tiktai mokslinę-techninę informaciją, išspausdintą per metus įvairiomis pasaulio kalbomis, gautume, akademiko S. Vavilovo žodžiais tariant, „Himalajų kalnus". Skaičiais pavertus, tie kalnai atrodo apytikriai taip: 50 tūkstančių knygų, 200 tūkstančių patentų ir trys milijonai straipsnių žurnaluose! . . Pavyzdžiui, 1963 metais vien tik matematikos klausimais pasaulyje paskelbta daugiau kaip 10 000 darbų! Esant tokiai daugybei mokslinės-techninės informacijos leidinių, visiškai suprantama, kodėl vienos ir tos pačios specialybės kolegoms taip sunku pasikeisti sukauptomis žiniomis. Be šios, ^Jai" yra ir antra, gal būt, net svarbesnė priežastis, dėl kurios susigaudyti skelbiamoje mokslinėje informacijoje kaskart vis sunkiau ir sunkiau. Anksčiau beveik visi mokslo bei technikos leidiniai buvo leidžiami trimis — anglų, prancūzų ir vokiečių—kalbomis. Pastarieji dešimtmečiai daug ką pakeitė. Jau nekalbant apie rusų kalbą, j pasaulinę areną išėjo japonų, kinų, čekų ir daugelio kitų pasaulio tautų kalbos. Jos privertė pirmąsias tris susispausti ir į savo tarpą priimti naujus draugus. Tai dar labiau apsunkino keitimąsi informacija: norint kuriai nors vienai šaliai aprėpti visus mokslinius leidinius, reikalinga milžiniška specialisių vertėjų armija, tenka sugaišti labai daug laiko. Dėl šių priežasčių informacijos lobiai žmonijai praktiškai tampa sunkiai prieinami, labai didelė dalis žmogaus genijaus sukurtų dalykų pasauliui taip ir lieka nežinomi, tarsi užrakinti neatrakinama spyna. Ir vis dėlto raktas šiai spynai yra. ATRADIMAS, ATVĖRĘS NAUJĄ ERĄ Viskas prasidėjo tada, kai buvo sukurtos pirmosios elektroninės skaičiavimo mašinos, kurios žmogui atvėrė neregėtas galimybes įvairiose gyvenimo srityse. Dar 1946 metais amerikiečių mokslininkas I. Viveris ir angių mokslininkas A, Butas atsargiai užsiminė, ar elektroninė skaičiavimo mašina negalėtų vienos kalbos teksto versti j kitą kalbą. Tačiau tuo metu mintis vertėją pakeisti mašina pasirodė tokia drąsi, kad ir pats kibernetikos tėvas Norbertas Vineris pažiūrėjo j tai skeptiškai. „Aš bijau, — rašė jis Viveriui, — kad kiekvienoje kalboje gausu daugiareikšmių žodžių, o emociniai žodžiai taip pat užima pernelyg daug vietos. Šiuo metu žodžių mechanizacija man atrodo per ankstyva". Pirmąją vertimo mašiną jos kūrėjai įsivaizdavo tokią: ji panaši į žmogų, besistengiantį versti iš japonų kalbos į kinų kalbą, tačiau nė vienos šių kalbų nemokantį, žodžiu, tokia mašina, kaip ir toks „vertėjas", turėtų kiekvieną japonų kalbos hieroglifą sulyginti su visais kinų kalboje esančiais hieroglifais ir, suradusi tokį pat, jį perpiešti. „POVANDENINIAI RIFAI" Žinoma, tokiu keliu einant, mašina būtų menkas vertėjas, juk daugelis kalbų turi nepaprastai turtingus žodynus. Pavyzdžiui, lietuvių kalba apima apie 200 000 žodžių. Be to, kiekvieno jų reikšmė kinta priklausomai nuo galūnės, priesagos, priešdėlio ir t. t. O pati „protingiausia" mašina yra visiškai buka. Jai „mažai" ir „mažiau", „stalas" ir „stalai" — skirtingi, žodžiai. Dėl šios priežasties skaičiavimo mašinai lietuvių kalbos žodžių susidarytų dešimtys milijonų, neskaitant dar tarptautinių žodžių. Todėl reikiamo žodžio ieškojimas užsitęstų pernelyg ilgai. Tai ne vienintelis mašininio vertimo sunkumas. Dar baisesnis povandeninis vertimo rifas — žodžių daugiareikšmiškumas. Pavyzdžiui, visose kalbose nepaprastai turtingas reikšmių veiksmažodis „eiti", o anglų kalboje jis tiesiog pasiekia rekordą — turi jų apie šimtą. Šios reikšmės kitose kalbose neturi atitikmenų, ir todėl negalvojančiam vertėjui — mašinai stop! Galas. O kur dar įvairūs frazeologiniai junginiai, idiomatiniai posakiai, emociniai žodžiai! PIRMIEJI TRIUMFO ŽINGSNIAI Ir vis dėlto visi šie iš pirmo žvilgsnio neįkandami sunkumai kūrėjų neatbaidė. Šiandieną daugelis mašininio vertimo problemų — jau praeityje. Kitos — daugiareikšmių žodžių, idiomatinių posakių, emocinių bei estetinių žodžių — dar bus sprendžiamos ateityje. Tiesa, kol kas mokslininkai eina pačiu paprasčiausiu keliu: kuria mašinas grynai moksliniams straipsniams versti, kurių kalba paprastai nepasižymi daugiažodiškumu, daugiareikšmiškumu, yra tiksliausia ir lakoniškiausia. Šiuolaikinė vertimo mašina nemoka nei tos kalbos, iš kurios verčia, nei tos, į kurią verčia. Todėl mokslininkams iškyla dvigubas uždavinys: pirmas — išmokyti mašiną verčiamosios kalbos žodžius paversti skaičiais, o skaičius — tos kalbos žodžiais, į kurią norima versti; antras — išmokyti mašiną atskiras frazes analizuoti. KAS SUJUNGĖ MATEMATIKĄ SU LINGVISTIKA Pastarųjų dešimtmečių atradimai pasižymi tuo, kad jie daugelį mokslų, iš pirmo žvilgsnio nieko bendro tarpusavyje neturinčių, sujungė į vieną bendrą mokslo šaką. Pavyzdžiui, susijungus biologijai su chemija, atsirado nauja mokslo šaka — biochemija. Mašininis vertimas taip pat sujungė du, rodos, taip tolimus mokslus, būtent, matematiką ir lingvistiką. Matematinės lingvistikos uždavinys — sudaryti algoritmus, kitaip tariant, programą vertimo mašinai. Sis uždavinys nepaprastai sunkus, reikalaujantis didelės apimties kruopštaus darbo. Palyginimui galima paimti tokį pavyzdį. Palydovų, raketų bei kosminių laivų trajektorijas, kaip žinoma, taip pat apskaičiuoja skaičiavimo mašinos. Tačiau palydovo trajektorijos algoritmas nepalyginamai paprastesnis už paties paprasčiausio, labai mažo ir primityvaus teksto vertimo algoritmą! Ir vis dėlto vertimo algoritmai buvo sudaryti. 1954 metais Niujorke pirmą kartą buvo demonstruojama verčianti mašina. Ji išvertė keletą parinktų frazių, pavartodama 250 rusų kalbos žodžių ir šešias sintaksės taisykles. O po metų Maskvoje jau buvo išverstos kelios matematinio teksto pastraipos iš anglų, o vėliau ir iš prancūzų kalbos. Tačiau kad ir kokie primityvūs buvo pirmieji verčiami tekstai, jie vertėjai-mašinai jau pačioje jos kūdikystėje padarė siurprizų. Pirmiausia, nemalonumų pridarė homonimai — žodžiai, vienodai rašomi, bet turintys skirtingas reikšmes. Vertėjas niekuomet nesumaišys vestuvinio žiedo su gėlės žiedu, žvakės, naudojamos apšvietimui, — su technikoje vartojamomis žvakėmis, rašymo plunksnos — su paukščio plunksna. O mašinai —tai tas pat. NE VISI ŽIEDAI — ŽIEDAS.. . KAIP JUOS ATSKIRTI! Po daugelio bandymų surasti būdą šiems žodžiams skirti buvo imtasi tokių priemonių: mašina buvo „išmokyta" analizuoti žodžius, nustatyti jų reikšmes iš prieš juos stovinčių pažyminių. Pavyzdžiui, paimkime tą patį žodį „žiedas". Jeigu prieš jį eina pažyminys „aukso" arba „auksinis" — aišku, kad tai kalbama apie žiedą, nešiojamą ant rankos. Kai kurioms kalboms tiko ir kiti būdai. Pavyzdžiui, vokiečių kalboje visi daiktavardžiai prasideda didžiąja raide. Vadinasi, jeigu reikia nustatyti ar šis žodis daiktavardis, ar būdvardis, malina gali vadovautis tuo, kokia raide jis prasideda. Tokiu būdu verčiančios mašinos pradėjo skirti bent pačius ryškiausius homonimus. Tačiau tai ne viskas. Kadangi mašina analizuoja žodžius tiktai pagal jų formą, tai beverčiant pasitaikydavo dar didesnių pokštų. Mat, daugelyje kalbų žodžio prasmę apsprendžia ne tiek forma, kiek jo vieta sakinyje. Pavyzdžiui, imkime tokį lietuvišką sakinį: „Sis palyginimas reikiamų rezultatų neduoda" .. . Mašina jo prasmę visiškai iškreiptų, nes žodžiai „reikiamų rezultatų" jai atrodytų kaip pažyminiai. Todėl minėtą sakinį ji skaitytų taip: „Sis reikiamų rezultatų palyginimas neduoda...'1 GRAMATIKA, VliMODA VISOMS KALBOMS Norėdami išvengti klaidų, kalbininkai buvo priversti visiškai atsisakyti žmogui sukurtų gramatikos taisyklių ir sukurti naują — „mašininę" gramatiką. Šios gramatikos pagrindu buvo paimti absoliučiai formalūs požymiai, pagal kuriuos atskiri žodžiai jungiami į derinius. Norint tokius formalius žodžių požymius nustatyti, reikėjo pirmiausia išskirti žodžių klases, ir štai čia paaiškėjo labai įdomus dalykas: vienoje tokioje klasėje atsidurdavo visiškai skirtingi žodžiai, neatsižvelgiant į tradicines kalbos dalis. Įvairiose kalbose šių klasių susidarė taip pat nevienodas skaičius: anglų kalboje jų buvo sudaryta apie 40, rusų kalboje — 31, kiek jų bus lietuvių kalboje — dar tiksliai nežinoma. Panaudojus šias konfigūracijas, mašininis vertimas pajudėjo į priekį, nors, tiesą sakant, tai nėta geriausia išeitis ir ateityje bus rastas geresnis būdas. KIEK KALBŲ MAŠINA GALI IŠMOKTI Kol kas vertimo mašinos žengia pirmuosius žingsnius. Ir mokslininkams, su jomis dirbantiems, pats svarbiausias, pats sunkiausias dalykas — sukurti kiekvienai kalbai algoritmą. Mūsų šalis šioje srityje turi didelių laimėjimų. Dar 1961 metais vien tiktai Leningrado universitete buvo ruošiami algoritmai net septyniolikai kalbų iš karto, jų tarpe ir Rytų šalių kalboms: kinų, arabų, birmiečių. Tačiau pasaulyje — daugiau kaip 2500 kalbų. Žmogui visas jas išmokti, aišku, neįmanoma. O mašina tai gali padaryti? Pasirodo, taip, gali! Norint versti, sakysim, iš lietuvių kalbos į visas šias 2500 kalbų, reikia sudaryti lietuvių kalbos plius visų minimų 2500 kaibų algoritmus. Tai atimtų pasakiškai daug laiko ir triūso. Todėl reikalinga kita išeitis — tarpinė kalba, „mašininis esperanto". Ši tarpinė kalba nebus nei rusų, nei anglų, nei juo labiau lietuvių kalba, bet tiktai elektroninei mašinai suprantama skaičių kalba, į kurią bus galima versti iš bet kurios pasaulio kalbos ir iš kurios bus galima versti į bet kurią pasaulio kalbą. Tai nepaprastai palengvins kalbininkų darbą. Tai, kad mašina gali būti poliglotu, mokančiu visas pasaulio kalbas, dar ne vienintelis pranašumas prieš vertėją žmogų. Antras ir svarbiausias dalykas — greitis. Tikimasi, kad mašina greit vers apie 1800 žodžių per sekundę, tuo tarpu prityręs vertėjas, specialistas tiek žodžių išverčia per 20 valandų. Viena sekundė ir 20 valandų! Verčianti mašina pralenkia žmogų 72 000 kartų! VARGAS PLEPIAMS Šitokiu greičiu dirbant, jau būtų įmanoma perkasti ir pasaulinės mokslinės-techninės informacijos kalnus. Juo labiau, kad ateityje šias mašinas tikriausiai pavyks išmokyti ir antros specialybės, būtent iš informacijos atrinkti informaciją! Tai skamba truputį paradoksiškai, kadangi, kaip žinome, mokslininkai bei inžinieriai rašydami bereikalingais žodžiais nesisvaido. Bet vis dėlto... Neseniai Maskvoje buvo atliktas toks bandymas: akademikas A. Kolmogorovas su bendradarbiais paskaičiavo, kur daugiau informacijos: laikraščio vedamajame straipsnyje, apsakyme ar kalendoriuje? Šias varžybas laimėjo . .. apsakymas. Vedamasis straipsnis liko trečioje vietoje. Kaip nekeista, bet tyrimai parodė, kad ir tokioje mokslinėje-techninėje kalboje, kur, rodos, negalima praleisti nė vieno žodžio, tekstai galėtų būti dvigubai trumpesni, ir informacija nuo to nė kiek nenukentėtų. Paprastame gyvenime tai įrodo telegramų kalba, kuri teturi tik informaciją nešančius žodžius, tačiau visiems yra suprantama. O KOKIE REIKALAI MUSŲ RESPUBLIKOJE* Lietuvoje mašininio vertimo srityje taip pat šis tas daroma, nors labai lėtai. Entuziastai — Fizikos-matematikos instituto mokslininkai ir universiteto rusų kalbos katedros dėstytojai su kolegų leningradiečių pagalba, tiesa, jau dirba keleri metai. Jie surinko šiam reikalui daug medžiagos, sudarė daugiau kaip tūkstančio žodžių žodyną, baigia paruošti elektroninės skaičiavimo mašinos gramatikai daiktavardį ir būdvardį. Visa tai, ką apie verčiančias mašinas iki šiol kalbėjome, daugiau ar mažiau jau įgyvendinta arba mokslininkai fa linkme dirba, turėdami aiškius planus bei uždavinius. Tačiau tai toli gražu ne viskas, apie ką svajojama ir kas jau pradėta daryti. SU MAŠINA GALIMA KALBĖTIS! Pasakojama, kad toks pokalbis įvykęs Toronte. Kanados mokslininkas Berkelėjus kalbėjosi su skaičiavimo mašina: ' — Jums patiko lietus šiandien po pusiaudienio? Ji atsakė: — Ne, aš labiau mėgstu giedrą. — Karštą dieną žmogui reikia mažiausiai kartą išsimaudyti, — pastebėjo mokslininkas. — Taip, aš ką tik buvau lauke ir mane kamavo karštis, — pasigirdo atsakymas. — Per kalėdas bus šaltas oras, — pranašavo Berkelėjus. — Šaltas oras? — pakartojo klausimą bendrakalbė. — Taip, gruodžio mėnesį paprastai šalta. — Šiandien giedras oras, — tęsė toliau mokslininkas. — Kaip jūs manote, ar ilgai jis išsilaikys? — Teikitės man nemeluoti, — paprašė mašina, išvesta iš kantrybės prieštaravimo kalbos pradžioje ir pabaigoje. — Kaipgi lietingas oras gali būti giedras? 9 TAIP BUS! . Visų pirma, sukūrus lokius kalbančius automatus, nepalyginamai palengvėtų mašininis vertimas. Tereikėtų padiktuoti tekstą arba leisti mašinai pačiai jį perskaityti, ir jis beregint būtų išverstas į norimą kalbą. Šioje—automatinio kalbos atpažinimo — srityje kol kas mokslininkai susiduria su nepaprastais sunkumais. Vienas žmogus ir tai ne visuomet tuos pačius garsus ištaria tuo pačiu tonu, tuo pačiu tembru, ra pačia intonacija, o ką jau bekalbėti apie atskirų žmonių balso skirtumus! Kai tik pavyks sukurti mašiną, tobulai atpažįstančią žmogaus kalbą, kalbančio bei verčiančio balsu automato problema bus labai greit išspręsta. SU KIEKVIENA TAUTA — GIMTĄJA KALBA Kol kas toks automatas atrodo dar fantastiškai. Tačiau įsivaizduokite, koks nepaprastas žmogaus pagalbininkas jis būtų. Sulaukiate jūs svečių iš Graikijos. Kaip susikalbėti? Pasikviečiate į talką automatą. įdedate į jį graikiškąją programą, ir prašom: su svečiais kalbatės jų gimtąja graikų kalba. Bet štai sulaukiate draugų iš Indonezijos, Kubos ar Indijos. Automatas ir vėl jus gelbsti. Tereikia pakeisti programas, ir jūs galėsite be niekieno pagalbos susišnekėti bet kuria pasaulio kalba. Nekalbant apie sunkumus, su kuriais susiduria inžinieriai, kurdami šiuos automatus, lingvistams jie dar didesni, kadangi iškyla daug keblių problemų: kaip skirti žodžio kirtį, intonaciją ir kitus įmantrius „mažmožius". Bet, laikui bėgant, ir šios problemos bus išspręstos. O KAIP SUSIŠNEKĖSIME SU MARSIEČIAIS! Prisiminkime čekų kinematografininkų puikiai pastatytą filmą „Pirmojo amžiaus žmogus". Įsidėmėjote, siuvėjui, „pirmojo amžiaus žmogui" ir kitiems herojams su ateiviu iš Visatos susikalbėti padeda automatas. Filmas — filmu, fantazija — fantazija, tačiau ateis toks laikas, kai žmogus pasieks kiias planetų sistemas, suras jose protingų būtybių. O gal dar greičiau pavyks su protingomis Visatos būtybėmis susisiekti radijo ryšiu. Galima net neabejoti: tų būtybių kalba tikrai nebus panaši nė į vieną Žemės kalbų. Tad kaip su jomis teks susišnekėti? Tai labai sudėtinga problema. Ją mokslininkai jau sprendžia: kuriama „kosminė" ar „tarpplanetinė" kalba, kurią tesugebės išmokti tik kibernetinė mašina. ŠIĄ KALBĄ KURSĄ SEMIOTIKAI Semiotika — vienas pačių jauniausių mokslų. Žodis „semios"—graikiškai reiškia ženklą. Sis mokslas ypatingas tuo, kad jį kuria įvairiausių rūšių specialistai. Semiotiku gali būti ir kalbininkas, ir gamtininkas, ir dailininkas, ir matematikas. Pirmajame semiotikų simpoziume, kuris pereitais metais įvyko Maskvoje, įvairiausi specialistai svarstė klausimus, kurie iš pirmo žvilgsnio gali atrodyti netgi juokingi. Kol kas mes žinome įvairias žmonių kalbas. O gyvuliai, žvėrys, paukščiai a." nesusišneka tarpusavyje? Pagaliau ne tik gyvoji, bet ir negyvoji gamta ar neturi savo „kalbos"? Pasakose, dainose dažnai prabyla senoji eglė ir berželis svyruonėlis. Poetai rašo: „Jūra man dainą ošė.,.", „Miškas pasaką sekė..." Vadinasi, ir jūra, ir miškas turi savo „kalbą", jeigu ją supranta poetas. O-KAIPGI YRA !Š TIKRŲJŲ! Mokslininkai nustatė, kad paukščiai iš tiesų tarpusavyje susišneka. Pavyzdžiui, vištos turi apie dešimt savo „kalbos" žodžių. Yra žinoma, kad kvaksėjimas, reiškiantis pavojų, ggįi turėti netgi kelias prasmes: „pavojus — vanagas", „pavojus — žmogus" irt. t. įdomūs bandymai Jungtinėse Amerikos Valstijose buvo atlikti su varnomis. Pasirodo, kad vienos valstijos varnos nesupranta kitos valstijos varnų karkimo, o kai kurios miestų varnos supranta ir miesto, ir kaimo varnų „kalbą" ir gali būti „vertėjomis". Dar turtingesnė beždžionių „kalba", ją sudaro maždaug penkiasdešimt „žodžių". n Neperseniausiai vienas atsitikimas dar kartą vaizdžiai parodė, kad tokia „turtinga" beždžionių „kalba" iš tiesų nėra kalba. Jų „žodžiai" turi tiktai signalų prasmę. O atsitiko štai kas. Zooparke j magnetofonus buvo užrašinėjami šimpanzių šūkavimai. Staiga užėjo lietus, ir darbą teko nutraukti. Rytojaus dieną, įjungus magnetofono juostelę su šūkavimų įrašais, beždžionės staiga spruko į krūmus, nors ir švietė skaisti saulė. Jas išgąsdino jų pačių vakarykštis šūksmas. Tai aiškiai rodo, kad jų „kalba" nėra sąmoninga. Profesoriaus Lilio bandymai su delfinais davė dar įdomesnių rezultatų, kurie visiškai paneigė seną patarlę „tyli kaip žuvis". Pasirodo, delfinai yra nepaprasti plepiai. Jie ne tik šneka, juokiasi, bet ir dainuoja, tiktai viso to žmogus paprasta ausimi negali girdėti, kadangi jų kalbos organai skleidžia garsus visiškai kitu, žmogaus ausiai nepri-einamu diapazonu. Norint jų kalbos pasiklausyti, būtinai reikalingi prietaisai. Delfinus betyrinėjant, buvo pastebėta ir dar viena be galo įdomi detalė: jie nepaprastai gabūs pamėgdžiotojai. Vos išgirdę besikalbančius ar besijuokiančius tyrinėtojus, jie tuojau pat tiksliai pamėgdžiodavo išgirstus garsus. VISŲ KALBŲ KALBA Visos šios anksčiau aprašytos paukščių, gyvulių ir net žuvų „kalbos" labai svarbios semiotikai. Tačiau ji tuo neapsiriboja ir tiria visus ženklus, kokie tik gamtoje pasitaiko. Pavyzdžiui, kelio ženklai, skaičių eilė, svorio, ilgio matai — semiotikai tai vis savotiškos „kalbos". Tokių pavyzdžių galima rasti ir negyvojoje gamtoje. Pavyzdžiui, linksta, siūbuoja medžiai, vadir^si, pučia didelis vėjas, artinasi audra. Tokių pavyzdžių galima pateikti be galo daug. Semiotikos uždavinys— visas turimas kalbų sistemas bei visus mums žinomus gamtos signalus sujungti į vieną visumą, į vieną „kalbą", kurią galėtų suprasti kibernetinė mašina. Turėdami šitokią „kalbą-milžiną" mokantį automatą, kosmonautai galės leistis į Visatos platybes ir susišnekėti su ten gyvenančiomis protingosiomis būtybėmis. Tai ir bus tarpplanetinė kalba. Automatas, kuris sugebės „išmokti" šią kalbą, bus pirmasis tarp- planetinis vertėjas. Žmogui tai pasiekti neįmanoma, nes tokia kalba bus perdaug sudėtinga. AUTOMATAS — MOKYTOJAS Elektroninės „smegenys" įgyja vis naujas ir naujas specialybes, pakeisdamos žmogų vis naujose protinės veiklos srityse. 1962 metų rudenį Kijeve įvyko aukštųjų mokyklų dėstytojų konferencija. Joje buvo pademonstruotas toks bandymas. Dėstytojas lentoje užrašė penkis vokiškus žodžius ir paprašė pasakyti, kuris iš jų — būdvardis. Visi kiti eksperimento dalyviai vokiečių kalbos nemokėjo. Jie tegalėjo spėlioti. Suklydusius kibernetinė mašina mandagiai pataisydavo ir kantriai paaiškindavo būdvardžių savybes, nurodydavo jų galūnes ir panašiai. ...IR EGZAMINATORIUS Antrasis bandymas tuo pat metu buvo demonstruojamas Radiotechnikos institute. Čia automatas tikrino studentus, ar jie pasiruošę. .. laboratoriniams darbams. Reikia pripažinti, kad joks dėstytojas taip tiksliai studento išegzaminuoti nebūtų galėjęs. Mat, klaidingai atsakius, automatas bematant nustatydavo silpnąją studento žinių vietą ir, leisdamas pasitaisyti, antrąjį klausimą pateikdavo kaip tik iš tos srities. Vėl klaidingai atsakius, mašina rausdavosi dar giliau ir pateikdavo dar lengvesnį klausimą iš tos „silpnosios vietos". Jeigu atsakymai į „grįžtamuosius" klausimus būdavo neteisingi, iš mašinos pasigirsdavo: — Jūs apsirikote. Laboratoriniam darbui dar nesate pasiruošę. .. Pirmasis iš minėtų automatų yra repetitorius, antrasis — egzaminatorius, pirmasis—kantriai ir geriausiu metodu mokys, antrasis — taip pat kantriai, bet iš karto nurodydamas klaidas, tikrins, ką išmokai. Šie automatai turi didelį privalumą: jie ne tiktai suteikia žinių, bet ir atskleidžia reiškinių loginį ryšį, priklausomumą, be to, kiekvieną mokinį sugeba perprasti ir mokyti individualiai, ką ir geriausias mokytojas toli gražu ne visada gali padaryti. Jau netolimoje ateityje jie išstums kreidą ir lentą. UŽSIENIO KALBĄ — PER MĖNESĮ Nepaprastai daug kibernetika gali pasitarnauti žmogui mokantis užsienio kalbų. Iki šiol, mokantis užsienio kalbos, dažniausiai buvo naudojamasi dviem būdais: gramatiniu ir intuityviniu. Pirmuoju besimokant, pagrindinis dėmesys buvo skiriamas gramatikai, antruoju gi — gyvajai kalbai. Didelis šių metodą trūkumas yra tas, kad abiem atvejais mokymas vyksta „iš akies", be tvirto mokslinio pagrindo, nežinant, kiek būtiniausiai reikia išmokti gramatikos viename ar kitame mokymo etape, kokius žodžius reikia išmokti pirma, o kokius po to. Iki šiol kiekvienas vadovėlio sudarinėtojas, kiekvienas mokytojas turėdavo savo metodus. Jau anksčiau minėjome, kad kiekviena kalba be galo turtinga, turi net šimtus tūkstančių žodžių, tačiau visiškai aišku, kad, norint vieną ar kitą kalbą išmokti, nebūtina žinoti visus jos žodžius. Kokie žodžiai reikalingiausi? Kokius mokytis pirma, o kokius paskui? į šiuos klausimus atsakys dažniausiai vartojamų žodžių žodynai, kuriuos sudaryti ir padeda elektroninės skaičiavimo mašinos. Šiuos žodynus sudarinėjant, kartais paaiškėja išties netikėti dalykai. Tarybinė mokslininkė L. Novak, ištyrinėjusi rusų, anglų, prancūzų, vokiečių, ispanų bei moldavų kalbų žodynus, nustatė, kad 10 dažniausiai vartojamų žodžių sudaro nuo 15 iki 25 procentų bet kokio teksto, o 30 dažniausiai vartojamų žodžių sudaro nuo 30 iki 40 procentų! Šimtui žodžių apytikriai tenka apie pusę vietos bet kokiame tekste, o tūkstančiui— apie 75 procentus! Tik įsivaizduokite: teišmokus dešimt vienos iš minėtų kalbų žodžių, galima suprasti 20 procentų bet kurio teksto! O išmokus jų tūkstantį, galima laisvai skaityti ir kalbėti! O juk tiek žodžių kiekvienam išmokti nesunku per visai trumpą laiką. O GRAMATIKA, KAIP MAŽAI TU REIKALINGA!.. Analogiškais tyrimais matematinė lingvistika padėjo nustatyti ir tai, kokią reikšmę turi mokymasis morfologijos. Rusų ir prancūzų kalbų morfologiją tyrusį N. Petrovą apskaičiavo, kad, mokantis rusų kalbos, morfologijai tenka šeši procentai, o mokantis prancūzų kalbos, — penkiolika procentų! Toks kuklus gramatikos procentas mokantis kalbos rodo, kad, „taisyklių kalimo" šalininkai labai neteisūs. Pagrindinis dėmesys turi būti skirtas leksikos mokymuisi. Štai kodėl Vilniaus universiteto rusų kalbos katedros dėstytojai bei studentai ėmėsi puikios iniciatyvos: jie pradėjo sudarinėti pradinių mokyklų moksleiviams dažniausiai vartojamų žodžių žodyną. Nelengvas tai darbas. Tačiau į pagalbą jau atėjo kibernetinės mašinos. O jos dešimtis metų sutrumpina iki kelių mėnesių. KĄ REIŠKIA ŽODIS „KIBERNETIKA"! Kibernetika — visiškai jaunas mokslas. Ji gimė tiktai 1948 metais, kai amerikiečių mokslininkas Norbertas Vineris išleido knygą „Kibernetika". Mažai kas tuomet žinojo, kad šis žodis yra kilęs Iš graikų kalbos ir reiškia „vairininkas". Kibernetika yra mokslas apie valdymą. Ji nagrinėja visas problemas, susijusias ne tiktai su mašinų valdymu. Kibernetikai taip pat rūpi ir tai, kaip valdomi tie procesai, kurie vyksta gyvuose organizmuose. Be abejo, labai daug dėmesio šis mokslas skiria tobuliausio gamtos kūrinio — žmogaus organizmo valdymo organui — smegenims. KODĖL KiBERNETlKA TAIP SPARČIAI VYSTOSI! Šio mokslo atsiradimas buvo Jau seniai pribrendęs. Prielaidas jam pa-ruošė veržlus mokslo ir technikos vys-tymasis pirmojoje mūsų šimtmečio pusėje. Kasmet ėmė atsirasti vis daugiau tokių mašinų, kurios dirba, žmogui betarpiškai nedafyvaujant, — automatų. Kartu plėtojosi ir mokslas apie juos — automatinio valdymo teorija. Nepaprastai išsiplėtė ryšių technika: ' telegrafas, telefonas, radijas lf televizija išsikovojo labai plačias teises. Atsirado ryšių ir informacijos teorija. Senas mokslas — biologija — priartėjo prie gyvybės problerass išsprendimo, fiziologija pasiekė didelių laimėjimų, tiriant gyvus organizmus. ir tuo pačiu metu inžinierius, ryšininkas ir biologas nerasdavo bendros kalbos. O juk tarp šių mokslų yra daug kas bendra. Neperimdami žinių vieni Iš kitų, kartu nespręsdami bendrų problemų, jie nebegalėjo sparčiai žengti pirmyn. Būtinai reikėjo sujungti technikos, matematikos, ryšių teorijos, fizio.'ogi- jos metodus ir pasiekimus. Tai ir padarė kibernetika. Tačiau svarbiausią reikšmę sparčiam kibernetikos vystymuisi {urėjo greitai veikiančios skaičiavimo masinos. Tai jos Įgalino kibernetiką pasiekti tokių didelių laimėjimų. KUO GREITA! VEIKIANTI ELEKTRONINĖ SKAIČIAVIMO MAŠINA SKIRIASI MUO KITŲ SKAIČIAVIMO MAŠINAI Tarkim, reikia apskaičiuoti, kiek kilometrų šviesos spindulys nuskrieja per metus. Tuo tikslu teks 299792 (švie-sos greitis kilometrais per sekundę) padauginti iš 31826254 (tiefe sekundžių yra metuose). Kiek laiko reiks, kad Šiuos skai-čius sudaugintų žmogus! Maždaug 10 minučių. Mechaninė skaičiavimo mašina šį darbą atliks per 8 sekundes. O elektroninė? „Tik" milijoną kartų greičiau. Ji užtruks 8 mikrosekundes. Tiesiog sun-kiai įsivaizduojamas greitis. Tai pirmas elektroninių skaičiavimo mašinų pliusas. Matematikas sprendžia sudėtingą uždavin). Atlikęs eiiinf apskaičiavimą, jis užsirašo tarpinį rezultatą. Jo prireiks vėliau, po sekančių apskaičiavimų, Jeigu mašina skaičiuos ir milžiniš ku greičiu, o tarpinius rezultatus už-rašinės žmogus, uždavinio sprendimas nelabai tepagreitės. Elektroninė skaičiavimo mašina turi įsimenantį įrenginį „atmintį". Tarpinius rezultatus įi užsirašo taip pat greit, kaip ir skaičiuoja — per milijo-nines sekundės dalis. Tai antra labai svarbi jos ypatybė. Yra ir trečia. los ne tiktai skai-čiuoja, bet atlieka ir logines operacijas. Ką tai reiškia? Spręsdamas bet kurį uždavinį, žmogus nuolat seka gaunamus rezultatus ir, atsižvelgdamas į juos, arba pereina prie sekančio skaičiavimų etapo, arba pasirenka kitą uždavinio sprendimo būdą. Elektroninė skaičiavimo mašina dirba taip pat. AB ELEKTRONINĖ SKAIČiAVIMO MAŠINA GALi ATLIKTI BET KURIAS LOGINES OPERACIJAS? Ne. Šios mašinos „logiškai samprotauti" gali gan ribotai. Juk visus ma-šinos veiksmus iš anksto yra numafę žmonės, kurie paruošė jai programą. Mašina pati tiktai parenka vieną iš Šių veiksmų. Tai ji daro lalp pat pagal iš anksto jai užprogramuofą lai- jyklę. Žmogus pais mokosi darbo proceso metu, pats sudaro sau taisykles, o mašinai reikia labas smulkios instrukcijos, programos, kuriai paruošti su-gaištama daug laiko. Šis dabartinis skaičiavimo mašinų trūkumas smarkiai apriboja jų panaudojimą, pavyzdžiui, gamybos procesams valdyti. Gamybos procese dažnai susidaro nenumatytos situacijos, ir mašina tokiais atvejais esti bejėgė. AR GALE BŪTS SUKURTOS MAŠEHGS, KURIOS PAČiOS KAUPS PATYRIMĄ IR Jį PANAUDOS SAVO DARBUI GERINTI! Tokios mašinos jau kuriamos. Be jų kibernetika nega!i toliau vystytis. Jos vadinamos savaime besimokančio* mis mašinomis. Kaip mašina gali pati mokytis! Fiziologai nustatė, kad gyvų organizmų reagavimas | aplinką esti dviejų rūšių: jie veikia arba pagal tvirtą Įgimtą programą — instinktą (be- sąlygi nis refleksas), arba pagai aplinkos sąlygų formuojamus nuolat besikeičiančius sąlyginius refleksus. Tobuliausius besąlyginius refleksus turi vabzdžiai, jų elgesys gali būti labai sudėtingas, bet jie ne visuomet sugeba prisitaikyti prie naujos aplinkos. {Skridusi j kambarj bitė ištisas valandas daužysis į stiklą, nors greta antroji lango pusė atvira. Tobulesni gyvūnijos pasaulio at-stovai, ypač žinduoliai, sugeba prisi taikyti prie nuolat besikeičiančio ap- liinkos pasaulio. Vienintelis (užprogramuotas) veikimo principas, vadinasi, ir gyvojoje gamtoje nėra geriausias. Dabar konstruojamos loginės besimokančios mašinos veiks pagal sąlyginio reflekso principą. Paprasčiausios tokios mašinos jau sukurtos ir dirba. Šioms mašinoms nereikalinga iš anksto paruošta detali programa — už-tenka bendrų nurodymų. Pradėjusios veikti, besimokančios mašinos išbando {vairius variantus, daro klaidas, įverti-na jas. Taip kaupdamos patyrimą, jos nebekartoja klaidingų veiksmų, toliai] tobulina tiktai teisingus variantus. Kai tokia mašina susidėvi, jos su* kauptą patyrimą tereikia jvesfi į naują mašiną, ir jai jau nebereikia viską pra-dėti nuo pradžios, ji toliau tobulina savo veiklą. KOKIOSE PROTSNIO DARBO SRITYSE GALI PAVADUOTI ŽMOGŲ KIBERNETINĖS MAŠINOS! Jau dabar sunku nurodyti tokią žmogaus protinės veiklos sritį, kuriai jos iš principo netiktų. Jos verčia knygas iš vienos kalbos j kitą, nustato ligų diagnozes, valdo kosmines raketas ir didžiules gamyklas, žaidžia Šachmatais. Kiberneflnių mašinų panaudojime sfera kasdien plečiasi. Joms tenka labsi didelis vaidmuo ne tiktai toliau vystant techniką, bet ir giliau pažįstant mus supanfj pasaulį. Be jų negali apsieiti nei kosmonautika, nei branduolinė energetika, be jų neįmanoma įsivaizduoti komunistinės visuomenės technikos. KpaTyjiHC AjibrHpAac, lOprao MAIIIHHbl? — HE MO>KET EfalTb! Ha JIHTOBCKOM 5I3bIKe FocnoJ3HTHayqH3AaT JIHT. CCP, 1964 r. Redaktorius L. Sarpis Techn. redaktorius E. Suzėnienė Korektorė L. Račienė Leidinio Nr. 7789. Tiražas 8000 egz. Pasirašyta spausdinti 1964. II 1.13. L V 06407 POD. 70X108732=0,3125 pop. 1„ 0,685 sp, i., Kaina 3 kp. 0,94 apsk, Spausdino vaist „Pergalės'1 sp. Vilniuje, Latako 6 Užsak, Nr. 225. I S L E I 0 2 L A M O S S I O S „MOKSLO NAUJIENĄ VISIEMS" KNYGELES 1. MASINOS! — NEGALI BOTI! 2. MEDICINOS SĄJUNGININKAI 1 DABARTIES IR ATEITIES MA- SINOS i. MOKSLININKAI IEŠKO IKI- 2VAIG2DINES MEDŽIAGOS X? »' J. SIMTAS TRILIJONŲ AUTOMA- - J TLŲ ŽMOGUJE - - . ■ 6. TELEVIZIJA ZSMEJS IR KOS- . MOSE . a. noKSBi isiHKiii mi- MATIKA .